drauguolis

vyras 1. ppr. suaugęs vyriškos lyties žmogus

vyriškis Čigoniukas neskubėdamas bėga, vyriškis neskubėdamas vejasi. Rk)

vyrukas (malon. Rodos, tvarkingas vyrukas buvai, stebėjosi Virgis žiūrėdamas į numestus drabužius. Slk)

2. kas vedęs

drauguolis (tarm.)

pats (šnek. Šiandien dar žmona sako į savo vyriškį mano pats vietoje mano vyriškis. Bslkiž)

senis (iron., šnek. Ir man grėsė pavojus supykdyti senį su boba ir ne bet kokį, bet patį redaktorių. Dšž)

sutuoktinis 0 ir tu, iš visų lietuvaičių gražiausia mergele, Žvaigžde Zenavičių, sutuoktiniui tokiam atitekus, Rūpinkis tuo, kad tavi vaikaičiai per amžius garsėtų [...]. Lž)

žmogus (šnek.)